Kodėl degalai Liuksemburge tokie pigūs?

Pervažiavus sieną iš Vokietijos, Belgijos ar Prancūzijos į Liuksemburgą, kainų skirtumas pastebimas iš karto. Benzinas Liuksemburge paprastai kainuoja 15–25 centais už litrą mažiau nei kaimyninėse šalyse. 50 litrų bakui tai reiškia 7,50–12,50 € sutaupymą – už vieną pildymą.\n\nTai nėra menkas skirtumas. Per metus kasdienis keliautojas, pildantis baką kartą per savaitę, sutaupo 400–650 €, palyginti su pildymu Vokietijoje ar Belgijoje. Nenuostabu, kad degalinės prie Liuksemburgo sienų visada sausakimšos.

Degalų kaina degalinėje susideda iš trijų dalių: produkto savikainos (Europoje maždaug vienodos, nes prekiaujama tarptautinėse rinkose), akcizo (fiksuoto mokesčio už litrą) ir PVM.\n\nLiuksemburgo strategija paprasta: akcizus išlaikyti tokius žemus, kiek leidžia ES taisyklės. Kai Vokietija už benziną taiko apie 0,65 €/L akcizą, o Nyderlandai daugiau nei 0,80 €/L, Liuksemburgas ima tik apie 0,46 €/L – arti ES nustatyto minimumo.\n\nKartu su mažesniu PVM tarifu (17 % prieš 19–21 % kaimyninėse šalyse) tai sukuria didelį kainų pranašumą. Produkto savikaina praktiškai identiška – tai grynai mokesčių skirtumas.

Štai kas įspūdinga: apytiksliai 75 % visų Liuksemburge parduodamų degalų tenka ne gyventojams. Šalis parduoda kur kas daugiau degalų, nei kada nors galėtų suvartoti jos 660 000 gyventojų.\n\nTai daroma sąmoningai. Liuksemburgas iš degalų pardavimo gauna dideles mokestines pajamas – net ir taikant mažus tarifus, didžiulė apyvarta kasmet sugeneruoja šimtus milijonų. Tai vienas patikimiausių šalies pajamų šaltinių.\n\nĮdomus faktas: Liuksemburgas kasmet parduoda apie 2,5 milijardo litrų degalų. Turint tik 660 000 gyventojų, tai sudaro apie 3 800 litrų vienam gyventojui – maždaug 5 kartus daugiau nei ES vidurkis. Akivaizdu, kad didžiąją dalį suvartoja per 200 000 kasdien į darbą vykstančių užsieniečių ir tranzitinis eismas.\n\nŠalis turi daugiausiai degalinių vienam gyventojui iš visų ES šalių, o dauguma jų susitelkusios palei pasienio kelius ir greitkelius.

Ši mokesčių strategija sulaukė kritikos. ES vertinimu, Liuksemburgo pigių degalų politika kasmet sukelia apie 3–4 milijonus tonų papildomų CO2 emisijų – nes vairuotojai daro bereikalingus aplinkkelius, kad atsipildytų pigiau.\n\nAplinkosaugos grupės seniai ragina suderinti ES degalų mokesčius, kad būtų nutrauktos šios „lenktynės žemyn“. ES nustatė minimalius akcizų tarifus, tačiau skirtumas tarp minimumo ir faktinių tarifų aukštus mokesčius taikančiose šalyse išlieka milžiniškas.\n\nLiuksemburgas pamažu didina akcizus – 2023 m. juos padidino 1 centu už litrą. Tačiau didinimo tempas pakankamai lėtas, kad būtų išlaikytas kainų pranašumas. Šalis balansuoja tarp aplinkosauginių įsipareigojimų ir pajamų, kurias ši strategija generuoja.

Keletas veiksnių galėtų sumažinti Liuksemburgo degalų turizmo pranašumą:\n\n- ES siekis įvesti anglies pasienio korekcijas ir suderinti minimalius mokesčius\n- Elektromobilių plitimas (elektromobiliams nereikia Liuksemburgo pigaus benzino)\n- Didėjantis vidaus ir tarptautinis spaudimas klimato politikai\n- Paties Liuksemburgo anglies neutralumo tikslai iki 2050 m.\n\nTačiau tol, kol akcizai lieka nacionalinė kompetencija, o elektromobiliai dar nedominuoja, Liuksemburgo pigūs degalai ir toliau trauks vairuotojus iš visos Vakarų Europos. Tai vadovėlinis mokesčių konkurencijos ES atvejis – teisėtas, veiksmingas ir labai ginčytinas.