Kodėl elektra Vokietijoje tokia brangi?

Vokietijos namų ūkiai šiuo metu už elektrą moka 43.83 ct/kWh (duomenys 2025-S2), o tai padaro šalį brangiausia ES pagal elektros kainas. ES vidurkis yra 25.29 ct/kWh — tai reiškia, kad vokiečiai moka maždaug 80 % daugiau nei vidutinis europietis.\n\nKad tai geriau suprastume: vokiečių namų ūkis, suvartojantis 3 500 kWh per metus (šalies vidurkis), elektrai kasmet išleidžia apie 1 520 eurų. Tas pats suvartojimas Bulgarijoje — pigiausioje šalyje, kur kaina 5.59 ct/kWh — kainuotų apie 350 eurų. Tai daugiau nei 1 100 eurų skirtumas per metus.

Mažiau nei ketvirtadalis jūsų vokiškos elektros sąskaitos tenka tikrai elektros gamybos kainai. Visa kita yra mokesčiai, rinkliavos ir tinklo mokesčiai. Štai apytikslis pasiskirstymas:\n\n- Energijos gamyba ir pirkimas: ~23 % — tikroji rinkos kaina už elektros gamybą\n- Tinklo mokesčiai (Netzentgelte): ~24 % — mokesčiai už elektros tinklo priežiūrą ir eksploatavimą\n- EEG priemoka ir atsinaujinančios energijos rinkliavos: ~15 % — finansuoja vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių plėtrą\n- Elektros mokestis (Stromsteuer): ~5 % — aplinkosaugos mokestis, įvestas 1999 m.\n- Koncesijos mokesčiai (Konzessionsabgabe): ~5 % — mokami savivaldybėms už viešosios žemės naudojimą\n- PVM (Mehrwertsteuer): ~16 % — 19 % PVM taikomas viskam, kas išvardyta\n- Kitos priemokos: ~12 % — jūros vėjo rinkliava, CHP priemoka ir kt.\n\nEsminė įžvalga: net jei didmeninės elektros kainos nukristų iki nulio, vokiečių namų ūkiai vis tiek mokėtų daugiau nei 30 ct/kWh vien už mokesčius ir rinkliavas.

Ambicinga Vokietijos energetikos pertvarka — Energiewende — yra viena pagrindinių aukštų elektros kainų priežasčių. Šalis įsipareigojo atsisakyti atominės energijos (užbaigta 2023 m. balandį) ir anglies, o tuo pačiu plačiai plėsti atsinaujinančius šaltinius. 2025 m. daugiau nei 55 % Vokietijos elektros yra iš atsinaujinančių šaltinių.\n\nŠi pertvarka buvo brangi. EEG priemoka, finansuojanti atsinaujinančios energijos subsidijas, 2022 m. pasiekė didžiausią lygį — 6,76 ct/kWh, prieš tai, kai vyriausybė pradėjo ją subsidijuoti iš federalinio biudžeto. Nors tiesioginė priemoka sumažinta, išlaidos nedingo — jos tik perkeltos į bendrą mokesčių naštą.\n\nĮdomus faktas: 2024 m. Velykų sekmadienį Vokietija pagamino tiek daug atsinaujinančios elektros, kad didmeninės kainos buvo neigiamos 12 valandų iš eilės. Gamintojai tiesiogine prasme mokėjo, kad atsikratytų savo elektros.

Kontrastas su kaimyninėmis šalimis ryškus. Prancūzija moka apie 30 ct/kWh dėl savo 56 branduolinių reaktorių flotilės, teikiančios pigią bazinę elektrą. Nyderlanduose kaina svyruoja apie 20 ct/kWh. Lenkija, nepaisant didelės priklausomybės nuo anglies, moka apie 18 ct/kWh dėl mažesnių mokesčių ir darbo sąnaudų.\n\nPagrindinis skirtumas yra ne energijos sąnaudos, o mokesčių ir rinkliavų našta. Vokietijoje mokesčiai ir priemokos sudaro daugiau nei 50 % galutinės kainos. Daugumoje kitų ES šalių tai yra 30–40 %. Danija yra vienintelė šalis, kurios mokesčių našta artima Vokietijos, ir nenuostabu, kad joje antros aukščiausios kainos Europoje.

Kelios tendencijos galėtų palaipsniui sumažinti Vokietijos elektros kainas:\n\n- Nuo 2023 m. vyriausybė dalį atsinaujinančios energijos priemokos apmoka iš federalinio biudžeto\n- Didėjantis atsinaujinančios energijos pajėgumas reiškia mažesnes didmenines kainas vidutinės trukmės laikotarpiu (daugiau pasiūlos, mažesnės ribinės sąnaudos)\n- Europos elektros rinkos reforma galėtų atsieti atsinaujinančios elektros kainas nuo brangios dujomis varomos gamybos\n- Tinklo plėtra (šiaurės–pietų linijos) galėtų sumažinti perkrovos sąnaudas\n\nTačiau didžiulės investicijos, reikalingos energetikos pertvarkai — vertinamos 500 mlrd. eurų iki 2030 m. — reiškia, kad struktūrinis kainų sumažinimas užtruks ne vienus metus. Šiuo metu vokiečių namų ūkiai daugiausiai naudos gali gauti pereidami prie dinaminių tarifų, sekančių didmenines kainas, įsirengdami saulės baterijas arba tiesiog palygindami elektros tiekėjus.